Paklauskite savęs, kaip dažnai nepasidalinate pasiekimais su kitais? Kaip dažnai nepaleidžiate į visatą savo idėjų ir svajonių? Kaip dažnai užuot darę, dvejojate, laukiate, nesiryžtate? Kaip dažnai šalia esantį žmogų užrakinate kartu su savimi, kol vieną dieną jis tampa jums patiems našta? Ar tokiems, narvelyje tupintiems žmonėms, atsiveria naujos galimybės?Gyvenimas eina, o tada mes skundžiamės neįgyvendintom… Read More
Keletas mėnesių tylos, kuri netruko praeiti. Šiek tiek atsitraukiau, bandžiau suprasti, kaip visgi socialinių tinklų aplinka mane veikia ir kodėl kartais ji mane veikia taip stipriai. Kodėl pasinėrusi, išneriu labiau pasimetusi, nei atradusi įkvėpimo? Vis dar bandau suprasti, kaip įmanoma atrasti laiko “pasiselfinti”, nudirbti darbus, viską “papostinti” ir tai padaryti vienu metu. Man atrodė (ir… Read More
Socialiniuose tinkluose mes taip dažnai dalinamės tik atostogų nuotraukomis ir taip retai išdrįstame pasidalinti sunkiais išgyvenimais. Mes norėtume uždaryti savo silpnumą ir skausmą į neatrakinamą dėžutę. Suprantama, niekas nenori būti nei silpnas, nei įskaudintas. Taip būtų paprasta. Įdedi ir pamiršti. Anei jų kam prireiks, anei jų kas pasiges. Šiandien bandau save surinkti tarp išsibarsčiusių žaislų, kojinių… Read More
Antra savaitė buvo kupina visko. Martynas ruošėsi Kaziuko mugei, vaikai buvo daugiau namie, jautėsi jaudulys ir nuovargis. Norėjosi nuo visko pabėgti. Ar žinote tą jausmą, kai plūduriuoji paniręs ramų vasaros vakarą ant ežero? Kai vanduo ausyse prislopina išorės triukšmą, o kūną užlieja povandeniniai garsai. Taip ir aš čia. Minutėlei panirus.
Ko gero nereikia sakyti, kad gyvenant šešiese, daugiausia laiko praleidžiame virtuvėje. Mūsų šeimoje visi laimingi, kai yra sotūs. O dar laimingesni, kai spintelėje yra ko nors saldaus. Tiesa ekspermentai mano virtuvėje vyksta nuolat. Būna skanių ir gražių bandymų, būna tik skanių. Man patinka gaminti paprastą maistą, todėl stengiuosi pasirinkti kuo paprastesnius receptus. Be to, būnant… Read More
Gyvenime galime išsikelti sau daugybę iššūkių. Jie verčia mus judėti į priekį. Nugalėti baimes. Pamatyti save iš naujo. Jie priverčia mus įkopti į aukščiausius kalnus ir nuo jų nusileisti. Iššūkiai mus įtraukia, augina, brandina, moko, priverčia mus sunkiai dirbti. Taip, žinksnis po žingsnio, mes tampame sėkmingi tose srityse, kuriose tuos iššūkius išsikėlėme. Kai draugė Ieva… Read More
Minkštai įsitaisau kamputyje ant sofos. Tikėdamasi ramiai sudėlioti mintis ir nuraminti galvoje besisukančius dialogus su savimi. Bet argi tai įmanoma? Trečiasis A* būtinai spraudžiasi iš dešinio šono ir bando patogiai įsirangyti. Aš persikeliu į kitą sofos pusę. Pametu mintis. Gerai, dialogas galvoje liovėsi. Tai apie ką aš čia norėjau parašyti? – pradedu kalbėtis su tuščiu,… Read More
Visos dienos lyg viena. Man atrodo, kad kiekvieną dieną, tuo pačiu metu, vis pažiūriu į sustojusį laikrodį, kuris rodo tą pačią dvyliktą valandą. Minčių galvoje jau gerokai per daug. Lyg bičių spiečius įsimetęs į obelį, jos dūzgia ir ieško sau saugios vietos. Patariu joms susirasti geresnę vietą ir saugiai persikelkit į pinterest’ą. Namuose daugybė nebaigtų… Read More
Ši diena man buvo tokia ilga. Ilga, nes laukiu. Ir net pati nepajaučiau, kad tas laukimas persmelkė mane, man to pačiai nepajutus. Nepamenu, kad būčiau taip laukus, nors gal tik pamiršau. Juk kiekvieno gimimo laukiau, tik matyt su metais vis labiau darausi pastabesnė. Sau, aplinkiniams, gyvenimo įvykiams. Imu suprasti, kas taip svarbu ir kas anksčiau… Read More
Pro medinius balkono rėmus ir daugiaaukšių stogus teka saulė. Ant lovos krašto užšoka katė ir murkdama pasisveiknus patogiai įstaiso dar nusnausti mano mylimo žmogaus pašonėje. Mane vis labiau apšviečia saulė, mėlynomis ir orandžinėmis juostomis nudažanti baltas miegamojo užuolaidas. Lubomis nustoja šokti pravažiuojančių troleibusų šviesos, pasigirsta skubančių mašinų dejonės. Greit suskambės žadintuvas. O aš dar… Read More