Gimimo belaukiant.

Ši diena man buvo tokia ilga. Ilga, nes laukiu. Ir net pati nepajaučiau, kad tas laukimas persmelkė mane, man to pačiai nepajutus. Nepamenu, kad būčiau taip laukus, nors gal tik pamiršau. Juk kiekvieno gimimo laukiau, tik matyt su metais vis labiau darausi pastabesnė. Sau, aplinkiniams, gyvenimo įvykiams. Imu suprasti, kas taip svarbu ir kas anksčiau buvo visiškai nematoma.

Prisipažinsiu, kad bijau. Net jai tai ketvirtas kartas.  Aš jo vis tiek bijau. Nors didžioji dalis mano kūno ir proto rami, kita kiša bauginančias mintis. Ar sugebėsiu būti stipri? Ar viską padarysiu gerai? Bet gi, jis jau pasirinko mane, kaip jam skirtą ir man svarstyti net neverta.

Gimimas toks paslaptingas. Niekada nežinai, koks stebuklas tave ištiks užgimus naujai gyvybei. Iš patirties žinau, kad jis keičia tavo gyvenimą, bet tai pamatyti gali tik pažvelgus atgal, prabėgus metams ir daugiau.

Šiandien aš matau pasaulį kitaip. Suprantu, kad tiek aš, tiek mano vyras esame tik tiltai tarp Dievo ir sielos, kuri ateina į šį pasaulį. Mes nesirenkame, o jis renkasi mus. Visgi senoliai sakydavo – Dievas atnešė. Ir aš visiškai sutinku su jais. Kiek mažai mumyse liko tradicijų, tikrosios išminties, perduotos iš vyresnių, kurie turėjo sukaupę didžiulę patirtį. Mes iš naujo ieškome ir mokomės žengti pirmuosius žingsnius keliu, kuris nugrįstas tikra patirtimi ir žmogaus gyvenimo virsmų suvokimu, dvasiniu tobulėjimu, pilnatve ir laime.
Šis, devynių mėnesių laukimas, mane atvedė prie suvokimo, kad turiu nurimti. Kad viskas, ką noriu nuveikti gyvenime, manęs lauks ir man nebūtina nuversti kalnų šią akimirką. Puikiai suprantu, kiek yra tokių moterų, kurios lig paskutinės minutės juos bando versti. Žinau, kad tokių ne viena. Jos pagimdo ir vėl nori lėkti ir nesupranta, kad praranda pačius nuostabiausiu dalykus savo gyvenime. Mintys, kurios kaip įkyrus uodas naktį, zyzia galvoje ir neleidžia mums nurimti, nepalengvina gimimo, o tik jį apsunkina. Tai patyriau gimstant trečiąjam.

Paklausite, tai ką gi daryti? Žinau, kad ne viskas taip paprasta, bet pabandykit:

  • paleisti, palikti darbus, visų vistiek nenudirbsit. Jei jūsų prašo padaryti nors ir atrodytų nereikšmingą darbelį, tvirtai pasakykite ne, dabar jūsų laukia tikrai svarbesnis.
  • atleiskit žmonėms, skauduliai sukelia vidinę įtampą, priimkite tai, kaip pamoką, kurios buvote verti ir gyvenkite toliau,
  • pasitikėkit šalia esančiu. Jei gimime dalyvaus jūsų vyras, būkite atviros su juo, pasikalbėkit apie tai kaip jaučiatės, ko tikitės, dėl ko nerimaujate,
  • atsiprašykite, lai tarp jūsų ir kitų nelieka nesantaikos,
  • mylėkit save, suteikite sau laimės pabūti su draugėmis, kurios jus išklausys, paguos ir nuramins,
  • pasimelskite, malda išlaisvins nuo baimių, jei tokių turite ir suteiks ryšį su Dievu, kurio rankose mes esam.

Aš jau seniai nebetikiu atsitiktinumais ir žinau, kad viskas, kas mums nutinka ir turi nutikti. Tad raminu savo protą nuolat ir leidžiu karščiau plakti širdžiai, ji žino geriausiai.

Nuotraukos: Martyno (Svajojantys debesys).

6 thoughts on “Gimimo belaukiant.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *