Pro medinius balkono rėmus ir daugiaaukšių stogus teka saulė. Ant lovos krašto užšoka katė ir murkdama pasisveiknus patogiai įstaiso dar nusnausti mano mylimo žmogaus pašonėje. Mane vis labiau apšviečia saulė, mėlynomis ir orandžinėmis juostomis nudažanti baltas miegamojo užuolaidas. Lubomis nustoja šokti pravažiuojančių troleibusų šviesos, pasigirsta skubančių mašinų dejonės. Greit suskambės žadintuvas. O aš dar… Read More