Gyvenimas apsuptas grožio.

Gyvenimas apsuptas grožio. Jo neįmanoma išvengti. Kiekvienam jis skirtas kitoks. Nutapytas skirtingomis išgyvenimo spalvomis. Ilgą laiką suvokiau jį visai kitaip. Išreikštą materialiai. Padabintą blizgučiais.
Žavėjausi nepažintais gyvenimais, jų istorijomis. Paviršiumi banguojančio vandens.
Vis krimtausi, kad neturiu tai to, tai ano. Rodėsi, kad aplinkinių suplanuota viskas lig galo ir be galo gražu.
Mano pasaulis man atrodė lyg pasiskolintas būstas su sovietinio laikmečio baldais.
Ir kai kiti man sakydavo, kad supranti grožį ir jį kuri, aš viso to nesureikšmindavau.
Man atrodė, kad gražiui užfiksuoti vis dar trūksta gražiai išdėliotų daiktų ant baltos lentynėlės.

Tačiau gyvenimo grožis – gelmė, paslaptingas ežero dugnas. Kai atrodo, kad nerdamas gilyn tu paskęsi tamsoje, tau visgi tereikia nurimti ir gerai įsižiūrėti.

Ir tada supranti, kad visai nesvarbu kokie daiktai mus supa. Grožis slypi žmonėse.

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *