Akimirka

Ką reiškia būti, trijų vaikų, dirbančia mama?
Beprotystę. Visišką beprotystę.
Nesuskaičiuotą kiekį minučių, kai nežinai ką veikia tavo vaikai gretimame kambaryje. Tylos akimirką galvoti, sienos jau apipaišytos ar dar ne.
Tai reiškia norą visur suspėti, bet nespėti niekur.
Prabėgom pamosuoti mazgote tarp nešvarių indų ir apdulkijusių palangių.
Skubiai išklausyti, o tai reiškia puse negirdėti.
Tai reiškia šimtą neatsakyti laiškų, šimtą neištęsėtų pažadų…
Motinystė atveria akis. Visi darbai mūsų gyvenime tampa tokie bereikšmiai, kai supranti, kad esi reikalingas savo vaikams, ne pavargęs, o pailsėjęs ir su šysena. Čia ir dabar. Kai jie maži. O ne tada kai jie baigs mokyklą ar universitetą. Tada tu jiems būsi nereikalinga kaip mama.
Vaikai tenori vieno – būti sveiki ir laimingi. Tai vaikystės pagrindas.
Jie taip pat nori, kad ir mes būtume sveiki ir laimingi, jų tėvai.
Jiems nereikia mūsų uždirbtų popierėlių.
Jiems reikia besalygiškos meilės.

-Mama, nufotografuok dabar mus. Užsilipk ant stalo.

Užsilipu. Nuspaudžiu. Ir dar minutę tyliu.
Akimirka, kurios nenoriu praleisti.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *