Skrebukas. “a”…jūra…smėlis…laisvė….
……… Kai lauke ausis užspaudžia nuo šalčio, nugrimzti, į praleistas dienas prie jūros, taip gera… Ir nors jų buvo tik keletas, pasibuvau visa savo esybe. Nuoširdžiai iki pat gelmių pasinėriau į surstelėjusį orą, apgaubtą bangų gaudesio. O mano mažųjų stebuklų jausmas buvo dar didesnis. Tiek erdvės, kad net protu negali suvokti. Kai gali ridentis pakrante… Read More