Skiriu geroms mintims

Ar dažnai būna, kad parašai…ištrini…parašai….. ištrini…..rašai rašai ir vėl ištrini?… Tarsi nerastum minčių, nors tavo galva pilna… pilna susipynusių siūlų…
Spalvotų ir bespalvių…. Ilgų ir trumpų…
Ar kada bandėte jas išnarplioti? Traukti po vieną siūlą ir sukti į kamuolį…kol pintinė pasidaro pilna skirtingo dydžio ir spalvų kamuoliukų.
Aš drįsčiau pasakyti, kad tie kamuoliukai dažnai būna mano kūrybos vaisiai.. Prisipažinsiu, daug laiko praleidžiu bloguose, interneto albumuose…ieškodama įdomių žmonių…kūrybingų žmonių. Ir kiekvieną kartą atradusi įdomių idėjų, minčių jas dedu savo galvoje. Kartais jos tikrai stipriai susipainioja ir gimsta kažkas naujo.

Man sunku apsistoti ties viena rankdarbių technika, ties viena mintimi, ties vienu daiktu…man sunku išmesti vyno kamštį su gražiu užrašu, etiketę, vaiko rūbą su piešiniu…. prisipažinsiu esu tikra “kaupikė”.
Kalbėdama aš plaukioju tarp daugybės minčių ir galiu lengvai peršokti nuo vienos minties prie kitos…
Kartais, kai rašau taip skubu parašyti mintį, kad praleidžiu raides, nes niekada negali žinoti, kas šaus į galvą sekančią sekundę. Ir štai dėl to kartais rašau ir trinu… ir taip kokią valandėlę….

Prisipažinsiu, būna, oi tikrai būna dienų ar net savaičių, kai būna tuščia. Tiesiog nieko nenori, nieko nedarai arba griaužiu save, kad nepadariau prasmingo darbo. Nebaigi tris metus pintinėje tupinčio “mocherinio” sijono ar nesutvarkai per metus užversto sandėliuko… tada dar prisideda skalbiniai, indai, maisto gaminimas. Paprastomis dienomis galbūt net nesusimastai kiek gi darbų darbelių padarai ar sulakstai, bet tomis tuščiomis dienomis jie tave ypatingai erzina…
Žinot, kas man tada padeda? Pasivaikščiojai… Pasilakstymai su vaikais… Klykavimai ir krykštavimai…Geri šilti prisiminimai… Puodelis skanios kavos ar arbatos… Draugės/draugai…

Klubo atidarymas-145

4 thoughts on “Skiriu geroms mintims

  1. …o aš būtent tada, kada tau norisi tylėti, būtent tada kai tavęs nebūna nei viename internetiniame tinkle – pradedu tavęs ieškoti – kai tu esi, to nesureikšminu, bet kai kažkur patyliukais dingsti… – pagalvoju, kad tu bandai atgauti jėgas ir tikrai ateis ta diena, kai tu vėl atsirasi… su naujom idėjom ir darbais… branginu tavo tyla…

    🙂 ir <3

  2. Kaip suprantamas tas prieškūrybinis štilius, kartais jis erzina, kartais jėgų atgavimo laikotarpiu tampa. Dar nepadėkojau tau asmeniškai už skrebuką, esu labai dėkinga ir apžavėta, labai mielas ir šiltas darbelis, dėkui tau labai labai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *